„Sodros“ atskaitymų į privačius pensijų fondus dydis lieka 2 proc., nors dar prieš porą metų jis siekė 5,5 proc., o 2012-aisiais turėjo kuriam laikui padidėti iki 6 proc. Tokią Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisą trečiadienį priėmė Seimas. Jo sprendimu, pervedimai galės padidėti tik konstatavus, kad baigėsi „ypatingoji padėtis“. Projektui pritarė 95 parlamentarai, prieš jį balsavo 14, susilaikė 18.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – didžiulė suvienytų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos jėgų pergalė. Žalgirio (kitaip Griunvaldo (Griunsfeldo), Tanenbergo) mūšis pagrįstai laikomas vienu didžiausių ir reikšmingiausių mūšių vidurinių amžių Europos istorijoje. Tą dieną sustabdytas 200 metų trukęs Kryžiuočių ordino skverbimasis į rytus, prasidėjęs tuoj po to, kai Mozūrų kunigaikštis pakvietė ordiną į pagalbą kovai su prūsais ir 1226 metais padovanojo jam nedidelę teritoriją – Kulmo žemę prie Vyslos. Nuo 1230 iki 1283 metų ordino valstybė užkariavo Prūsiją, 1308–1309 metais užėmė Lenkijos Pamarį, 1343 metais numalšino estų sukilimą ir užėmė Revelį (Taliną), Narvą ir kitus miestus. Susijungti ordino valdoms Prūsijoje ir Livonijoje trukdė tik Žemaitija. Pergalei Žalgirio lauke rengtasi ilgai. Pamatus klojo, žinias ir jėgas telkė, valstybę stiprino Gediminas su sūnumis, Algirdas, Kęstutis. Į kovą Žalgirio lauke stojo puikiai organizuota Rytų Europos tautų sąjunga, kuriai vadovavo įžvalgūs ir talentingi vadai Jogaila ir Vytautas. Tai Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustabdęs vokiečių ordino veržimąsi į Lietuvą, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui kitais metais palikti 450 litų pareiginės algos bazinį dydį. Trečiadienį šiam siūlymui priėmimo stadijoje pritarė 50 Seimo narių, prieš balsavo 15, susilaikė 23 parlamentarai.
Bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti.
Vyriausybės parengta pataisa, pagal kurią nuo 2012-ųjų būtų pradėtas vėlinti pensinis amžius, kol 2026-aisiais pasiektų 65 metus ir būtų vienodas vyrams bei moterims, įstrigo Seime. Trečiadienį opozicinės frakcijos, nebalsuodamos dėl projekto, sužlugdė jo priėmimą.
Kadangi nepakako savo valią pareiškusių parlamentarų, jo priėmimą teko atidėti. Bet net ir iš antro karto nepakakus balsuojančių politikų, pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę susirinkę frakcijų seniūnai nutarė klausimą atidėti vėlesniam laikui. Taigi prie jo bus grįžta tik prasidėjus rudens sesijai.
Seimas nepritarė Darbo kodekso pataisai, pagal kurią būtų galima atleisti darbuotoją be įspėjimo su dviguba išeitine kompensacija. Nors svarstymo metu šis Vyriausybės siūlymas iš projekto buvo išbrauktas, kai kurie parlamentarai siūlė jį grąžinti, kad būtų galima paprasčiau atsikratyti įmonei nenaudingo darbuotojo. „Neįteisinkime bezpredelo savo darbo teisėje“, – kritikuodamas tokią nuostatą kolegas kvietė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui kitais metais palikti 450 litų pareiginės algos bazinį dydį. Trečiadienį šiam siūlymui priėmimo stadijoje pritarė 50 Seimo narių, prieš balsavo 15, susilaikė 23 parlamentarai. 
Vyriausybės parengta pataisa, pagal kurią nuo 2012-ųjų būtų pradėtas vėlinti pensinis amžius, kol 2026-aisiais pasiektų 65 metus ir būtų vienodas vyrams bei moterims, įstrigo Seime. Trečiadienį opozicinės frakcijos, nebalsuodamos dėl projekto, sužlugdė jo priėmimą. 